Kovo 13-ąją, sukako treji metai nuo popiežiaus Pranciškaus išrinkimo. Šia proga Vatikano radijas pakalbino Šventojo Sosto Spaudos salės direktorių t. Federico Lombardi SJ, kuris iki šių metų vasario pabaigos buvo ir Vatikano radijo generalinis direktorius.
Manau, kad didėja popiežiaus, kaip humaniškumo mokytojo autoritetas tiek Bažnyčioje, tiek visame pasaulyje, globalinėje perspektyvoje, - kalbėjo t. Lombardi. Popiežius yra pasaulio scenos veikėjas ir autoritetingai svarsto klausimus, svarbius šio meto žmonijai ir Bažnyčiai. Kalba taikos ir karo temomis, kurios šiandien rūpi tikrai visiems; kalba apie globalizaciją, apie „išmetimo kultūrą“, apie teisingumą, apie būtinumą įtraukti visus žmones į aktyvų savo ateities kūrimą. Enciklikoje „Laudato si’“ jis pateikė labai išsamią viziją visų tų svarbių ir skubaus atsakymo reikalaujančių klausimų, kuriuos šiandien žmonija turi kelti rūpindamasi savo ateitimi. Tad popiežius yra patikimas lyderis ir kartu patikimas mokytojas, visų pirma religijos ir moralės srityse. Jo balsą girdi ir pasaulio galingieji, ir vargšai, nes ir galingieji ir vargšai yra vienodai svarbūs žmonijai žengiant į ateitį.
Trečiųjų, o taip pati ir ateinančią savaitę prasidedančių ketvirtųjų Pranciškaus pontifikato metų centre – gailestingumas. Iš tiesų, - sakė tėvas Lombardi, - Dievo meilės skelbimas, ypatingai pabrėžiant gailestingumo, Dievo artumo aspektą, yra vienas būdingiausių popiežius Pranciškaus skelbiamos žinios ir tarnystės bruožų. Ir tai matome nuo pat pontifikato pradžios. Dabar jis labai originaliai tam suteikė jubiliejaus formą. Tačiau tai ne centralizuotas, bet visą pasaulį apimantis jubiliejus. Roma yra tarsi natūrali pasaulyje keliaujančios Bažnyčios širdis, tačiau Dievo gailestingumą galima sutikti visame pasaulyje. Popiežius iškelia gailestingumo darbus sielai ir kūnui, primena vargšus, periferijų žmones, kenčiančius ir marginalizuojamus, nes jie yra Kristaus ir Evangelijos dėmesio centre.
Vienas šiam pontifikatui būdingų dalykų yra jau pačioje pradžioje pradėta Bažnyčios institucijų reforma. Pasak tėvo Lombardi, reforma tai nuolatinė Bažnyčios užduotis – „Ecclesia semper reformanda“, nes nieks niekada negalės sakyti, kad jau surado ir įgyvendino tokį modelį, kuris tobulai atitinka Evangelijos reikalavimus. Popiežius Pranciškus iš savo aplinkos atsinešė naują perspektyvą, taip pat ir naujus su Bažnyčios centrinėmis struktūromis susijusius lūkesčius. Ir reformos jis ėmėsi vykdydamas dar prieš konklavą kardinolų išsakytą pageidavimą.
Vatikano radijui duotame interviu t. Federico Lombardi SJ užsiminė ir apie nepritarimą bei kritiką, su kuria kartais susiduria popiežius Pranciškus. Nekomentuodamas konkrečių atvejų, tėvas Lombardi sakė, kad kritika tai visiškai natūralus dalykas ypač tuomet, kai žengiama į neištirtas sritis, imamasi anksčiau nebandytų dalykų. Savaime suprantama, kad tai kelia tam tikrą susirūpinimą, kad atsiranda nežinios baimė. Tokiose situacijose kartu pamatome kaip svarbu žengti pirmyn drąsiai, remiantis tikėjimu ir viltimi, pasitikinti Bažnyčią nuolatos lydinčia Šventąją Dvasia. Šioje srityje popiežius mums yra mokytojas, kuris mums vadovauja su drąsa ir realizmu, - sakė tėvas Lombardi SJ.
(Vatikano radijas).
Nuotraukoje – Sekmadienį, kovo 13-ąją, sukanka treji metai nuo popiežiaus Pranciškaus išrinkimo. - ANSA
